Sėkmingai atstovavome klientui prieš svetimos hipotekos įkaito davėją, kuris ginčijo savo pareigą iš jam įkeisto turto padengti kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas iki visiško skolos padengimo.

Byloje įkaito davėjas, remdamasis Kasacinio teismo išaiškinimais, kad jis nėra skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme, todėl neturi asmeninės prievolės mokėti procesines palūkanas, reikalavo panaikinti notaro vykdomąjį įrašą, kuriuo iš jo įkeisto turto nurodyta išieškoti 6 proc. palūkanas skaičiuojamas nuo negrąžintos skolos sumos.

Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas atmetė ieškovo reikalavimus bei pripažino, kad maksimalios hipotekos atveju svetimo daikto hipoteka gali būti užtikrinamos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, numatytos sutartyje arba CK 6.210 straipsnyje, taip pat procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnyje. Tokioje situacijoje pagrindinės skolos, netesybų ir nuostolių (tiek atskirai, tiek ir kartu)  sumos išieškojimas yra ribojamas tik įkeisto daikto verte. Įkeisto svetimo turto kaina, gauta tokį daiktą pardavus iš varžytynių, gali būti įvykdomos visos paminėtos prievolės, o nepakakus įkeisto daikto vertės, tokių prievolių išieškojimas negali būti nukreiptas į kitą (neįkeistą) svetimo daikto hipotekos savininko turtą.

Prie šio projekto dirbo teisininkų komanda: Vytautas Sereika, Vita Sabalyte, Stanislav Papijanc